Čirenime žiogų tave jaučiu...
Užmerkusi akis regiu:
Rasos lašus ant tavo veido
Ir tylų savo širdies aidą...
Abglėbt tave lietuj jauku
Ir šypsenoj tavojoj pasimest taip malonu,
Pušies kartėlį pajuntu
Kas kart kai be tavęs lieku...
Pamiršti noriu, bet negaliu
Dangaus žydrųjų debesų akių
Ir rankų ąžuolo švelnių...
Kai išeini, aš išeinu su tavimi kartu
Ir lieka širdyje slogiai ramu....
Pabūt šalia tave kviečiu
Ir kartais ant tavęs pykstu,
Tik pasakyt tau nedrystu
Kaip aš ilgiuosi „meilės trupinių“.


basakoje






