Užmerk akis ir pabučiuok mane,
Priglausk sakydama, kad tau kitokiu,
Negu visi toj suverstoj žaislų krūvoj esu,
Kad dar galiu šypsotis kaip tiktai bemoku.
Gal net neišgirdai, Bet man ilgu...
Jei tik sunku nebus, susiūk žaizdas,
Aš pakentėsiu nors ir ašaros sūrokos kris,
Iš džiaugsmo jos, kad ir pliušinio, ant grindų,
Kuriom bėgiodama man rodei savąją vaikystę.
Ar savo letena tave priliest galiu?
Atmindamas žodžius ir švelnutes rankas,
Dar neužriški nešti jom, dar bent kartelį pažiūrėk.
Išmokau verkti! Šitaip skaudžiai! Rodos tavimi verkiu.
Atleisk... už tai. Suskydau. Ik.. Sudie.
Mylėsiu. Laikas į kelionę mano artimas žmogau.
Užaugai. Bet many išliksi mylinčiu vaiku.
Tavo meškis...


Audrius SGG



