– Baigiau!
tariu jau atsistodamas, kratydamas
rankas, užtirpusias nuo
josios nugaros lietimo
– sezonas baigtas!
jau po dešimtos, - ach taip
tiesa!
atsukti kakliukus į
lapkritį dar reikia
-Mažyt, tiesa?
sezonas buvo nuostabus ir
po alubarių, dangaus skliautais
kalkėtos žvaigždės
dar, dar truput, truputį palūkėk
klausaus kaip VEF-as siunčia
garsą greičio
-Žinau, jog tu jauti
kaip pakerta girta tamsa,
Kazarmose tarp
knygų
liečiu sutenerio raka
švelnia tavo lapus ir
liejas į raides pavargęs
miegas