Medžiai dejuoja išblyškusio vėjo pagairėj.
Ilgas laukimas nakties tyloje...
Žodžiai - kaip pievos,
Žolė man po kojom
Ir tavo kvapas po pušim.
Dviese prigulkim, pakilkim į debesį nuogą,
Lašais žemėn grįžkim,
Pagirdydami pilką grumstą,
Kaip ašaros.
Akys dangaus debesim užsitraukia.
Einančio pėdas dulkėtam kely pamatysiu.
Gal sugalvosiu pabėgt per banguojantį lauką,
Tačiau ilgas šešėlis prie kelio jau tyko.