Tarp meilės ir neapykantos... (I dalis)

2011 m. Lietuva.
Pagrindiniai veikėjai:
Eleda: Žmona (namų šeimininkė 27 m.) 
Romualdas: vyras  (verslininkas 31 m.)
Glorija (Elados draugė 27 m.)
Veronika (Elados sesuo 27 m.)
Henrikas (Romualdo brolis 33 m.)
Silvija (Romualdo bendradarbė 31 m.) 

Pirmadienis. Tylus rudens vakaras, šeima vakarieniauja prie televizoriaus. Romualdas kramsnoja čipsus o Elada žiūri į televizoriaus ekraną.
Elada: - Ko čia čiauški, ar nematai kad šitie garsai mane erzina, aš  jau ir taip šendiena jaučiuosiu sudirgusi, man prasidėjo moteriškos ligos, man tiesiog rauna stogą!   
Romualdas-aš šendiena dirbau labai sunkiai dirbau! Tu neisivaizduoji kaip yra sunkai uždirbami pinigai, sedi čia namuose ir nieko neveiki, tik skundiesi kažkokiais nereikšmingais dalykėliais, visoms moterims taip būna ir jos netgi sportuoja ir dirba ir vaikus prižiūri! Aaa bet ką aš čia su tavimi dar kalbu... mes net vaikų neturim, tau net jų nereikia prižiūrėti, esi laisvo oro direktorė kaip matau, ir nedrysk man daugiau skūstis!!!
Elada: - kaip tu drysti niekše... aš vargstu čia namuose, stengiuosiu būti tobula žmona ir  tobula partnerė lovoje ir virtuvėje ir visame kame, tu manes neivertini, tu manes nesupranti, priekaištauji man, o pats koks, darboholikas nelaimingas, paniurėlis!
Romualdas: - Užsikišk, užsikišk! Pažiūrėk į savo dvynę seserį Veroniką, kokia pavyzdinga ir pareiginga, dirba be poilsio, ir net du vaikus jau turi, o mes... aš dirbu o tu čia namuose ir nieko nesiimi tik namų ruošos ir  lankai savo suknistą senmergių mezgėjų klubą, ką dar, aaa dar eini į aerobikos treniruotes kelis kartus į savaitę, jeigu ne jos, tai iš viso net nesigulčiau į vieną lovą su tavimi... Gerai kad bent stangrų kūną turi ir stangrų užpakaliuką, bei man patinka tavo didelė krūtinė, kurioje aš skęstu kiekvieną naktį... Turėtum džiaugtis kad turi tokį vyrą kuris visus uždirbtus pinigus parneša ir tave  patenkinu kiekvieną naktį, bet tu kažkokia šalta pasidarei... frigidiška... gal kitą turi???
Elada: Nenusišnekėk, tu beprotis, tau matyt su galva netvarkoje, žinai ką norėčiau turėti kitą vyrą kuris mane gerbtų ir mylėtų, vieną dieną tu mane prarasi ir to nė nepastebėsi, nes tau vienodai šviečia!
Mirtina tyla. Vyras nueina miegoti, žmona nueina miegoti į kitą kambarį  (paliko neplautus indus) ir užmiega, kol išaušta rytojus...
Antradienis. Į svečius ateina Elados sesuo Veronika (Pabeldžia į duris tris kartus)

Duris atidaro Elada (Pikta ir sumišusi)

Elada: - Labas, Veronika, užeik.
Veronika- Kodėl tokia paniurusi ir nelaiminga? Kas nutiko?
Elada: - Ai... nesvarbu, viskas gerai, nesirūpink...
Veronika: -ne anaiptol, matau kad tau kažkas nutiko, gal susipykai su kuo nors???
Iš lovos išsiropščia Romualdas (rūškanu veidu) Užsivelka žalią chalatą ir nupėdina į virtuvę... Pamatęs vaizdelį išsiviepia iš nuostabos (neplauti indai, šiukšlės) Ir pakreipes galvą jau nori šaukti, bet pamato ateinančias Elada su Veronika.
Romualdas: Nu gražuolės, gal norite padėti sutvarkyti virtuvę, matai (kreipiasi į Veroniką išsišiepes) mano mylimoji žmona nesugeba indų išplauti tai paliko man viską sutvarkyti, nors man šiandieną reikia eiti į darbą, tad tikėjausi rasti paruoštus pusryčius, bet kaip matau jų nebus... ech ot gyvenimelis, gerą žmoną turiu, tiesiog tobulą... (atsidaro šaldytuvą išsiima keletą kiaušinių) Pasidarysiu kiaušinienę, o jūs eikit kalbėkitės toliau... (susiraukia)
Veronika (apstulbusi) ir Elada nueina į svetainę. Elada (išima taures ir atidaro vyno butelį) 

Veronika: - eik sau, jau iš pačio ryto gersime??? 
Elada: -Taip o ką? Negalima? Aš juk į darbą neinu, tai galiu gerti kiekvieną rytą, kaip gaila kad tu negali, juk esi tokia stropi darbuotoja, juk net nepamenu kada gėrei, o gal tu abstinente?!
Veronika: ne, ne.. aš geriu esant progai, bet.. bet... nesuprantu, aš įsitikinusi kad tarp jūsų su Romualdu kažkas vyksta, šitaip tu įprastai nesielgi, tu juk tokia gera žmona... Tu tokia tobula  žmona, sakyčiau!

Elada: ech, gyvenimas toks, kartais negailestingas, jau pragyvenome penkis metus santuokoje, prieš tai viskas buvo tobula, o dabar… dabar aš nebesuprantu savo vyro, jis pasikeitė, jis tapo man negailestingas… 
Veronika: - och, och... aš nujaučiu kas čia vyksta (susimąsčiusi) jis turi kitą, mums reikės jį pasekti, šį vakarą, būtinai reikės!

        Išaušta vakaras 17: 30  (Romualdas baigia darbą 18 valandą) Veronika susitinka su Elada (Veronika atvažiuoja prabangiu automobiliu) Elada išsiruošia iš namų (apsirengusi juodais drabužiais ir užsidėjusi kapišoną bei akinius nuo saulės) Įlipa į automobilį. Veronika (juokiasi).     

Veronika: Ką čia sau pasidarei? (dar labiau juokiasi)
Elada: Užsimaskavau, kad nepažintų (susijaudinusi)
Veronika: gerai kad pasiskolinau iš draugės automobilį, nepažins kad čia mes...
Elada: O tavo draugė turtinga sakyčiau, tokį automobilį turi... Koks jos vardas?
Veronika: mmm, jos vardas  Silvija, man atrodo ji dirba kažkokioje įmonėje...
Elada: Šaunu, mano vyras turi baldų įmonę, tik man nepatinka viena jo bendradarbė, mačiau ją kelis kartus, ji tokia pasipūtusi ir įžuli, ji net nepasisveikino, ignoruoja mane, lyg aš būčiau ne jo žmona o atėjusi bomžė iš gatvės... (liūdnu balsu)

Veronika: - tu per dauk gera, aš tavo vietoje būčiau ją pastačiusi į vietą, tokių gražuolių vištelių aš nebijau, o jei vyrelis nereaguotų, gryžęs namo pasigailėtų... Gal toji jo bendradarbė ir yra jo meilužė? 
Elada: baisu net pagalvoti... ką aš daryčiau jei sužinočiau, numirčiau iš širdgėlos... Manau mums nereikėtų ten važiuoti, tegul būna viskas taip kaip yra...