pseudoretorika

Tos nežinios be žado spokso
Ir tampam infantiliškai maži
Nušoksiu nuo aukščiausio bokšto,
Po to naktis gili, gili.

Realybė redukuojama į nieką
Tenoriu būt bent stabilus
Tų kaukių daug, jos pasilieka,
O miegas tampa per sunkus.

Išgelbėki mane, prašau,
Nenoriu atsimerkt – bijau
Perdaug dienos, perdaug nakties
Bet nėr tiesos ir nėr vilties.

Ir viskas kokčiai banalu
Aš paskutinis iš kvailių
Sudeginęs save ir net kontekstą
Anapus praeities, anapus teksto.