Tu buvai gražus iš pat jaunystės

Tu buvai gražus iš pat jaunystės,
mano mielas vaike, iš tavęs
ištrūko girios, vabalai, varnėnai
sodai, iš jų - žmonės, pranašai
nebuvo kelio, nei krypties, nei laivo,
o tu žemėn leisdamas šaknis, buvai
arčiausiai inkaro, nekantriai mesto,
arčiausiai kapitonų ir menkos
tarnaitės ar piemens be miesto, kuris
be duonos - niekas, be dainos,
be žodžio šitaip aiškiai parašyto -
iš beržo tošies paberiu raides,
kad tu buvai gražus iš pat jaunystės,
kad, mano mielas vaike, iš tavęs
kaip iš smiltelės prasidėjo viskas,
kad tu esi kietai užmigę mes