vienetas

Taip norisi pačiupinėt realybę,
Kuri vis tolsta pašaipiai
Akli tie dievo vabalai numiršta
Ir liekam tik tai mes – kvailių kvailiai.

Užgintas tau dangus ir žemė,
Kuriais nebetiki seniai
Sulūžta žodžiai – nėra meno
Nebuvo gal, bet šito nežinai.

Teorinė ši prielaida gyvent,
Kai žudosi net tavo laikas
Vienatvė trankosi durim
Ir loja Cerberis paklaikęs.

Perdaug klaustukų ir taškų,
Bet per mažai raminamų vaistų
Gal tiesa tokia, kad šitaip turi būti
Kiek laukti, atsakyk, nes jau baigiu supūti...