Rogės nuo kalno gyvenimus kapoja
kažkas pamiršo nupirkti sniego.
tarsi tu būtum nebe geležtė, o šaukštas,
išskydęs per daugybę vasarų kaime.
Tarsi prasmės skaičiuotųsi stalo įrankiais
arba algomis, algoritmais
ir Algiais
jie regis miršta po vieną
nes nieks negelbėja vardo.
Algų, aišku, irgi niekas nedidina.
Prašyt matyt nelabai liaudis moka.
Altruistai dar ieško, dar bando pasukti pasaulį į kitą pusę
lyg badas ir maras kiltų dėl to,
kad pas tave laikrodis atsilieka visa valanda.
Kaimynai ramiai išleidžia šunį penkiolika minučių anksčiau
tik todėl, kad prieš žinias spėtų pasidaryti arbatos.


Princesės avių neaugina



