Tai buvo- yra

Ir vėl bėgu,
varau,
aukščiau, prakilniau,
nesuklupau,
alkūnėm- keliais
šliaužiu,
trumpos kelnės-
šnervės į smėlį,
jūros, geldelių,
šieno ir karvių,
melžtų, atrajojančių,
paršelių šviežių,
ką tik prieš aušrą
pjautų
vidurių,
kvapas sodrus
vis dar likęs vaikystės,
musės priplotos taškais
sienas dabina,
nuluptos varlės
gandrai: kla kla kla,
sugrįžę iš karo-
kryžiaus žygio žieminio;
varau,
vis greičiau,
bėgu, skrendu,
vėl pastoviu- alsuoju,
tas praeities laiko,
net esmės,
trintukas neturi gailesčio,
pamirštu pirmus puslapius
vakarykščių laikraščių.
Namų senai neturiu,
gal tik kartas nuo karto
vietą prabūti.
Nors trumpam,
nors truputi.