Kai surasiu tave

Ir vėl vakaras
Tuoj vėl naktis...
O as vieniša ir paskendusi savo vienatvėj..
Kas man daros?
Už ką tokia lemtis? Ir pasent nepatyrus pilnatvės...

Vėl ruduo, ir barbena lietus,
O širdy taip nyku - noris šaukt iš vienatvės...
Kiek dar laukti reikės man žiemų,
Kol sutiksiu tave ir atgimsiu gyventi?..

O juk reik tiek nedaug -
tik priglusti prie tavo krūtinės...
O prigludus pajust
tavo šilumą begalinę...

Kiek dar reiks man kentėt?
Kiek dar vilksiu šią naštą beribę?
Pasakyk man - kodėl
negaliu būt laiminga Tėvynėj?...

Ir vėl vakaras
Vėl bus naktis...
O rytoj bus diena - auš rytojus,
Tai kodėl nepaleidžia lemtis,
Noriu būti laiminga lyg rojuj..

Rodos reik tiek nedaug -
Tavo meilės, šilumos begalinės..
Taip galėčiau aš viską ištvert -
prisiglaudus prie tavo krutinės

Ryt išauš vėl diena -
Eisiu, klysiu, klupsiu, bet ieškosiu..
Juk man reik tik tavęs...
Kai surasiu - Dievui aš padėkosiu...