Dulkėtose gatvėse

Dulkėtose gatvėse
Tepaluota vienatvė nuo saulės išblukus,
Daugiabučių kiemais į niekur einu.
Aidi plokščias juokas vaikų,
Išderėjusios gitaros styga nutrūkus
Po mano padu brėžia liniją.
Dirbtinė veido mimika
(univermago skeneriu nenuskaitysi)
Vidurdienis ant apspjaudyto suolo...
Pasenus gyvybė po surudijusia „mazda“ papuola,
Metalinė mirtis
Prieš dulkiną miestą čia tik pravažiuoja.
Kai paskutinis plaukas nuo idegusios galvos nukris,
Iš čia išsikelsiu
Po dulkina žeme,
Griūvančiame balkone pelenai ant žemės krenta,
Dūmai kyla į dangų-
Su jo norais
(Atsitrenkia i vielinę tvorą,
Kartais sugrįžta)