Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Įžanga:
Atiduodu Jūsų kritikai savo pirmą kiek platesnės apimties kūrinuką. Negaliu tvirtinti, kad esu juo patenkinta, bet palieku. Palieku, kad nenumesčiau,o padaryčiau pradžią…


VEIKĖJAI:

MARTYNAS, tas dėl, kurio mirštama.
ELZĖ, ta, kuri  buvo.
BALSAS, tas kuris skambėjo.
MOTERIS, kuri žinojo viską.
JUSTĖ, kuri leido save glamonėti.
PRAEIVIAI, kurie tiesiog ėjo pro šalį ir viską žinojo.
DIENORAŠTIS. Jis tiesiog buvo parašytas.



I SCENA

Iš Elzės dienoraščio:
“Tu man patikai jau pirmą akimirką, tikriausiai todėl, kad kvailai šypsojais ir nieko nesakei. O gal todėl, kad vis dėlto prabilai. Prabilai ir šnekėjais su debesimis. Priplaukėlis. Nedažnai gali rasti tokį… Tu net beveik atitikai mano paauglišką idealaus vyro aprašymą, kaipgi galiu imti ir paleisti paskui debesis skristi? Ir mane aplankė ideali meilė, pagal mano idealios meilės sampratą idealiam vyrui, pagal idealaus vyro aprašą…”


Martynas, Balsas.
Martynas sėdi ant grindų prieblandoje, savo kambaryje. Varto dienoraštį.


BAILSAS: Tu pernelyg dažnai vėpsai į tuos kvailus rašmenis. Skaitai, skaitai, ryji lapus! O kam? Kankinti. Mėgsti save kankinti. Kvailas mazochistas! Gailiesi? Savęs gailiesi? Bėk skinti gėlyčių, kaip senais laikais. Pameni? (sau) Kur tu pamirši…

MARTYNAS: Neprimink. Aš vienišas ir nelaimingas. Aš vakarykštis lietus, kurį visi pamiršo…

BALSAS: Neblevyzgok nesąmonių! Tu visad buvai linkęs į mazochizmą ir melancholiją. Beprotiška, tolima, nelaiminga meilė kankino kiekvieną tavo kūno kertelę ir baisiai apgulė akis, nes nesugebėjai matyti to kas po nosimi. Toji meilės iliuzija išnyko ir dabar gailies… To ką padarei gailies ar savo vienatvės?

MARTYNAS: Nutilk…

BALSAS: Gerą dovaną ji tau paliko prieš  nerdama į kaimynės petunijas. Tokie žodžiai, tokia poetika ir toks mielas mažylis, tiesa kiek per lengvas, permatomas, atšalęs… Kuo pavadinai? Medūza?

MARTYNAS: (netekęs kantrybės ima rėkti). Tu beprotis, idiotas, cinikas! Prakeiktas cinikas!

Balsas juokias.

MARTYNAS: Ko klykauji? Ko šaipais nusmurgęs cinike?

BALSAS: Man nebūtų taip juokinga, jei aš nebūčiau tu, o tu nebūtum manimi, neišskiriamasis drauge…

Balsas išnyksta, Martynas lieka vienas savo kambaryje su Elzės dienoraščiu rankose. Jis atsigula ant grindų susisukęs į gemalą, sklaido lapus. Užmiega.

Į kambarį įsėlina Elzės vėlė. Apžiūri miegantįjį ir jį pažadina.


ELZĖ: Martynai… Martyn… Kelkis. Girdi? Kelkis! Kur vaikas?
MARTYNAS: Koks vaikas?

ELZĖ: Kaip tai koks vaikas? Mūsų kūdikėlis, palikau tau prižiūrėti, pasupti ir pamaitinti. Mūsų kūdikis, kurio tau nereikėjo.

MARTYNAS: Taip, Elzbieta, medūza…

ELZĖ: Nenorėjai, jo, todėl atėjau pasiimti, įsidėsiu atgal į gimdą. Kur jis?
MARTYNAS. Šaldytuve…

ELZĖ: Šaldytuve… Mano kūdikis… aš apsigalvojau, aš prisikelsiu ir įsidėsiu atgal į gimdą savo kūdikėlį… Vieną dieną, iš jo išaugs tikras stiprus vyras, bus toks, kaip tu, tik minkštesne širdim ir ne tokia apkalkėjusia. Keista, kad po viso to tave tebemyliu. O tu vieną gražią dieną pamilsi savo sūnų. Ne, tu neprivalai manęs vesti, tik mylėk jį, mylėk…

MARTYNAS: Jau nieko nebepakeisi, palaidojom tave prieš keturias savaites, o medūza šaldytuve, sušalus ir sustingus.Pati atnešei ir palikai. Pasiimk ją, praeitį ir mano košmarą pasiimk.

ELZĖ: (naiviai šypsodamasi) Tu toks išvargęs, iškankintas, turbūt seniai nematei šviesos. Kodėl neaplankai manęs? Ir amžinybėj šypsenų paskęsi. Jis, meilė, tu ir aš…

MARTYNAS: Ach baik, juk puikiai žinai, kad nemylėjau niekad (Žinai, kur visad mano širdis buvo.. O dabar net jos nebeliko), niekad nežadėjau tavęs vest ir nevedžiau, ir nenorėjau būti tėvu tavo vaikų. Nenorėjau. Aš noriu pamiršti tave Elzbieta, bet aplik tavęs perdaug . Perdaug. Oras ir sienos. Tavęs pilna, pilna tavęs ir mano minčių. Jūs visos mane kankinot, Elzbieta… O aš jus, Elzbieta… Elzbieta… Kankinau jus ir kankinsiu!

ELZĖ: (lyg paikai prunkšteldama) Saule mano, tu taip ir nepasikeitei: bėgi, kaltini save,gailies ir nekenti velniai žino ko vienu metu. Matyt ir būsiu tave pamilus, už tavo keistumą kiek primenantį psichiatrines ligonines knygose…

Elzė išnyksta. Martynas lieka sumišęs.

Iš Elzės dienoraščio:
“Gal ir kvaila. Visuomet įsimyliu, tuos, kurie manęs nenori akyse matyti. Tuos, kurie neverti mano kančių. O kas yra kančia? Eiti ir prisigeri? O po to parašyti keletą eilėraščių, kurių nenorėsiu perskaityti? O tada išnykti… “

Martynas lieka gulėti su dienoraščiu rankose.

Pirmos scenos pabaiga.


II SCENA


Rytas.

Iš Elzės dienoraščio.
“Vieną dieną atsibudęs, suprasi ką esi praradęs. Tada bus per vėlu. Jau per vėlu. Guosies kibernetinėms žiurkėms. O kas iš to? Nepadės. Supermarketai pilni dirbtinai meilių porelių, perkančių visokius niekus savo buičiai paįvairinti, žioplinėjančių į vitrinas. Pilnos kavinės lūpų, beprasmiškai gurkšnojančių vyną ir rankų demonstratyviai, dirbtinai susikibusių…“

Gatvė. Pilna žmonių. Martynas eina pirkti cigarečių…

MOTERIS: Paaukokite beglobiams vaikams. Beglobiams vaikams paaukokite. Jie vieniši. Jie skęsta skurde. Paaukokite. Beglobiams vaikams. Jie gyvena gatvėse, skylėtomis kelnėmis. Duonos. Paaukokite beglobimas vaikams. Pone(kreipiasi į pro šalį einantį Martyną), paaukokite beglobiams vaikams.

MARTYNAS: Neturiu. Neturiu ko jiems aukoti.

MOTERIS. Keletą centų, nors keletą centų, argi jums gaila nejaugi gaila?

MARTYNAS: Iš kur aš žinau, kur dings tas keletas centų.

MOTERIS: Jūs šykštus žmogus, pone Martynai. Jūs visad buvot šykštus. Taip žinoma, kodėl turėtumėte aukoti vargšams našlaičiams jei savo paties negimusį vaiką pasmerkėte myriop. Jūs visi tokie. Jūs mėgaujatės malonumu, o pasekmes išmetate į šiukšlių dėžę. Ištrinate iš savo kompiuterio. Taip paprasta paspausti “DELETE” , ar ne?

MARTYNAS: Kas jūs?

MOTERIS: Aš esu ta, ką pamiršai turįs. Aš tavo sąžinė, sąžinė tavo. Laukiau, ilgai laukiau kol pagaliau išlysi į dienos šviesą. Žudikas.

MARTYNAS: Ne, tu tik pamišėlė. Tokių daug trainiojasi gatvėmis. Jos vapa nesąmones. Laimina ir smerkia… Daug tokių gatvėse.

MOTERIS: O vandeny daug medūzų?

PRAEIVIAI: Medūzos. Jos plaukia ir bando įkvėpti deguonies gal paskutinį kartą. Jos apskritai nemoka kvėpuoti.

MOTERIS: Aš tavo sąžinė.

MARTYNAS: Košmaras. Atstokit. Imk tuos pinigus, tiems prakeiktiems vaikams. Imk! Girdi? Imk ir atstok.

PRAEIVIAI: Tu įsivaizduok, jis savo vaiko žudikas.

PRAEIVIAI 2: Jis privertė jauną mergaitę pasidaryti abortą ir leido jai nušokti į kaimynės petunijas.

PRAEIVIAI 3: Kur ritasi pasaulis? Supermarketuose kažkas prekiauja žmonių sielomis. Kažkas parduoda savąsias…

PRAEIVIS: Aš girdėjau apie jaunuolį, įsakiusį nužudyti savo negimusį vaiką, dar negimusi vaiką ir mergaitė nelegaliai pasidariusi abortą, kūdikio lavonėlį nunešė jo tėvui, o pati nusižudė. Jau visai buvo išėjusi iš proto. O taip paprasta vadinti- “Valymas”, tik “valymas” ir nieko, kaip dulkių?.. Dabar tasai beprotis laiko vargšelį šaldytuve.

MARTYNAS: Ei nutilkit! Visi nutilkit, aš juk sapnuoju, aš pabusiu ir šis košmaras pasibaigs… dengia veidą)

Tol, kol Martynas laiko uždengtas akis, gatvė lyg numiršta, lyg sustoja laikas.
Martynas prasimerkia.


MARTYNAS: Kas nutiko? Kur dingo išprotėjusi ponia, kodėl praeiviai nustojo kliedėti? O gal čia aš netenku proto? ..

Nusiperka cigarečių, rūko.

MARTYNAS: Rūkymas labai kenkia jūsų sveikatai. Lyg galėtų pakenkti labiau už sielos kančias? Už meiles? Už nelaimingas moteris? Už negimusius vaikus? Už savo paties absurdus? Elzbieta nerūkė, bet mirė. Per mane mirė ir visai ne todėl, kad aš rūkau. Nušoko į petunijas. Padarė abortą… Per mane padarė! Ir vaiką atnešė man… Mano vaiką! Ir jis mirė ne todėl, kad aš rūkau, o todėl, kad neturiu proto… Ir širdies neturiu… Užtat turiu pakelį “Barclay” ir butelį latviško brendžio. Geriausi mano draugai, nes draugų negalima turėti. Skaudinu juos baisiai skaudinu.


Iš Elzės dienoraščio:
“Sunkus šeštadienio rytas, vakar prisigėriau, baisiai prisigėriau. Gėriau tol, kol pasaulis ėmė suktis ir lietis, galiausiai išnyko, deja neilgam.”


III SCENA

Martynas draugauja su alkoholiu.
Martynas. Elzės šmėkla.


Iš Elzės dienoraščio:
“Kažkas mėnulyje groja baltu fortepijonu. Tavo nepasiekiama svajonė groja tau kasnakt. Imi šokt apsikabinęs oro srautą, pavargsti. Rytai. Šalti ir vieniši. Juose nubundi. Kartą nebenubusi.”

ELZĖ: Martyn, Martyn… Ką darai, nebegerk daugiau, nebegerk, nereikia Martyn.

MARTYNAS: Aš niekšas? Atleisk… Pyksti?
ELZĖ: Nepykstu, nemoku pykti.

MARTYNAS: Aš vertas tik tavo pykčio ir šito butelio ir prisiminimų… taip? Juk taip.

ELZĖ: Ateik pas mane. Tau nebereiks kentėti. Aš myliu tave Martyn, Martyn…

MARTYNAS: O aš ne. Ir nemylėjau niekad… Bet turbūt neturėjau teisės skaudint tavęs. Neturėjau, Aš niekšas… Niekšas aš!

ELZĖ: Glosto Martyno galvą ir dainuoja.
Jau išnyko praeity,
Jau išnyko sapnai, sapnai
Ir šešėlį juodą, juodą
Ant lango stiklo palikai, palikai.
Praeity, praeity, Martyn praeity…
Ant žvaigždžių tako palikai palikai
Savo sielą palikai, supūt supūt…
Duok man ranką savo duok,
Kol ant žemės dar esi.
Savo kančią ir klaidas
Palik praeity, praeity…

Elzė išnyksta

MARTYNAS: Ar tu mirti vadini? Elzbieta? Elzbieta? Kur tu Elzbieta? Šitam dugne ne per brangaus gėralo nuskęsiu. Ir viskas. Pamiršiu iki rytojaus ryto… O ryte?  “Rytai. Šalti ir vieniši” Kaip iš tavo dienoraščio. Elzbieta…
Dainuoja
Ar tu mirti vadini, Elzbieta.
Ar kartu su tavimi
Į kitą pusę stiklo prasibraut.
O kaip norėčiau ten Elzbieta,
Bet man pekla, ne dangus žadėtas.
Už kraują tavo,
Už kraują mūsų,
Už kraują Medūzos…
Ar galima mirti ankščiau savo mirties?

BALSAS: Tiek pėdsakų kraujuotų palikti nori ir išeit? Taip paprastai lyg niekur nieko? Saliut! Išgerkime už tai.

MARTYNAS: Kiek gali persekiot mane? Kiek kankinti? Kiek moralizuoti?
BALSAS: Kol gyvas tu, tol gyvas aš.

MARTYNAS: Dainuoja.
Man vienatvė ir kančia,
Šiam pasauly pažadėta.

BALSAS: Eik, bandyk paskandint savo vienatvę į internetą. Pažiūrėsi keletą pornografinių fotografijų ir akys atsigaus.  Ko tu taip liūdi, ko čia taip sėdi? Nueik į klubą “nusikabint” poros pigesnių mergyčių, kaip senais gerais laikais ir siela atsigaus… Ko čia taip kremties? Ankščiau nesikrimsdavai.

MARTYNAS: Ankščiau ir nemastydavau. Iš dalies tu teisus, reik prasiblaškyti, Išvėdinti galvą nuo minčių…

BALSAS: Eik, eik nusikabint vištyčių ir katyčių, paguldyk  į šiltą guolį ir imk tai, kas duodama. Ir nežiūrėk taip, juk visad toks buvai. Visad.

MARTYNAS: Gal tu ir teisus, imti tai kas duodama.

Iš Elzės dienoraščio:
“Mergaitė, kvaila ir paika, kraipė aptemptą užpakalį, viliodama tuos, kurie galėjo lengvai ją pasiekti.”

Scenos pabaiga.

IV SCENA

Martynas.” Kabako” triukšmas. Muzika, sausakimša žmonių.

Iš Elzės dienoraščio:
“Labiausiai pasiilgstu bliuzo naktimis. Kažkada fantastiškai grodavai gitara. Kodėl nebegroji?”

Prie Martyno prieina jauna panelė vardu Justė. Savo veidui nepagailėjusi pudros, tušo, šešėlių ir lūpų dažų, bet tai nesendino jos paaugliško amžiaus.


JUSTĖ: Labas, tu man matytas. Galiu prisėsti? Daugiau nėra vietų.
MARTYNAS: Sėsk…

JUSTĖ: Man rodos kažkada mokėmės toje pačioje mokykloje. Seniai. Aš Justė. Pameni? Kai buvai dvyliktokas kartą laižėmės diskotekoje. Dabar prisiminiau.

MARTYNAS: Nepamenu, matyt buvau įkaušęs…

JUSTĖ: Eina sau, tada kaip tave įsikliopinus buvau. Bet tada buvau dar vaikas. Dabar nieks nepriverstų įsimylėti, sakau atvirai. Žinau ką imti iš vyrų ir ką duoti.

MARTYNAS: (Šypteli). Kiek tau?

JUSTĖ: Ko?

MARTYNAS: Nagi metų…

JUSTĖ: (Besijuokdama) A metų? Dvidešimt.

MARTYNAS: Dvidešimt… O atrodai jaunesnė, na kai pasakei… Bet jei nebūtum pasakius, duočiau šešiolika…

JUSTĖ (susigėdus, dar vis besijuokdama) Daug kas duoda. Tau patinka šita muzika?

MARTYNAS: Bliuzas? Patinka… Kažkada grojau.

JUSTĖ: Kuo?

MARTYNAS: Gitara ir kontrabosu…

JUSTĖ: Cha kontrabosu. O man nepatinka, man patinka techno ir dance. Čia ateinu tik todėl, nes būna bernų banglų ilgais plaukais. Nežinau kodėl man taip ilgi plaukai patinka. Ir bapkių turi tie, kurie čia ateina. Sakau, jau nebeįsikliopinu.Įsikliopindavau kai vaikas buvau visiškas, vaikas. Turi mergą?

MARTYNAS: (šypteli ir sudvejoja) Na… turiu.

JUSTĖ : Tai ko vienas? Cha, atėjai pasilinksmint! Aš žinau kaip pralinksminti vyrą, labai gerai žinau. Nupirk man išgerti ir aš tave pralinksminsiu. Padavėja, atneškite Vermuto su ledu ir citrina. Ko taip žiūri? Mani esu paika mergšė?

MARTYNAS: Ne… tiesiog…

JUSTĖ: Žinok visos mergšės yra paikos. O vyrams tokiu ir reikia, aš juos gerai pažįstu. Einam pašokt.

MARTYNAS: Aš nekoks šokėjas, be to neturiu tam nuotaikos.

JUSTĖ: Ei nebūk vėpla. Na gerai, bet kadangi jau pastatei išgert ir šiaip esi mielo veido aš tave palinksminsiu. Einam pasivaikščiot. Tu vienas gyveni?

MARTYNAS: A… Na taip… Hm, nori apsilankyti?

JUSTĖ: Taip, nes I mano namus eiti negalim. Vakar grįžo mano tėvai. Aš gyvenu su tėvais.

MARTYNAS: Tik neišsigąsk, mano butas labai bohemiškas ir netvarkingas.

JUSTĖ: Ai nesvarbu, patikėk per savo gyvenimą esu dar ne to mačius. Vienas mano vaikinas gyveno rūsį ant čiužinio. Ten buvo pelių, nemėgstu pelių.

MARTYNAS: O aš žiurkių… (ir ironiškai nusišypsojo)

JUSTĖ. Tai einam.


Iš Elzės dienoraščio:
“Visai šalia mano laiptinės durų kartą mušėsi dvi prostitutės, dėl klientūros. Džiaugiaus, kad nebuvau tiek nusiritus”

scenos pabaiga



V SCENA

Martynas, Justė. Martyno kambarys. Jie guli lovoje.

Iš Elzės dienoraščio:
“Sunkiausia naktimis, kai negaliu užmigti. Vienumoj. Be šilto kūno. Nepatogioj lovoj. Valandų valandos stebint lubų baltumą…”

JUSTĖ: Ech, susidarė toks įspūdis, kad seniai neturėjai reikalų su merginomis. Tu visada toks greitas. Na nieko, jei nori galiu tave pripratint prie moteriško kūno. Man nesunku, patikėk.

MARTYNAS: (kiek įsižeidęs) Na, tuomet prasigersi…

JUSTĖ: Na, tai ne už alkoholį. Juk yra būdų sutarti.

MARTYNAS: Na… Aš paprastai taip nedarau…

JUSTĖ: Žinoma… Manai- esi iš tų vyrų, kuriems nėra kas susirasti sau mergšę vienam pasidulkinimui, taip? O kas iš to? Kiekvieną kartą kitas kūnas, vis naujas ir nepažįstamas. O štai aš galiu tave daug ko išmokyti, patikėk, esu patyrusi… Aš gerai žinau ko reikia vyrams, ir ko reik man…

MARTYNAS: Ir randu lengvai. Štai ir tu! Guli mano lovoje, nuoga guli, rodydama savo baltas krūtis. Ir nepamenu kiek jūsų čia gulėjo, ir kiek gulės aš nežinau.

JUSTĖ: Cha! Mėgsti permainas?

MARTYNAS: Ne tik nenoriu prisirišti ir nieko skaudinti nenoriu. (užsirūko) Jau daug įskaudinau. Specialiai skaudinau!

JUSTĖ: Kodėl?

MARTYNAS: Kerštas! Ir mane skaudino. Įskaudino. Sutrypė ir paliko amžinoj kančioj, dėl amžinos meilės. Ir negaliu  pamiršti… Pamiršti negaliu. Turbūt negalėsiu. Neskaudint irgi negalėsiu? Negalėsiu!Per mano skausmą mirė žmogus. Per mano skausmą mirė ir mano negimęs vaikas. Nenorėjau jo, ir jo motinos nenorėjau. Abiejų nereikėjo. Nemylėjau. Negaliu juk taip be meilės gyventi kartu… Juk nesąmonė! Vieną dieną, ji būtų supratus kas esu ir būtų išėjus. Manęs nieks nemyli, tik susižavi. Ir nekenčia, nes esu niekšas!

JUSTĖ: Kvailys tu, o ne niekšas. Kvailys… Kvailiam dangus. (po pauzės) Gal ir užsuksiu kokią dieną, o gal… Galiu pralinksmint surūgėlį, bet negaliu būt lėle kerštaujančiam sužeistam žvėriui, kuriam trūksta kelių šulų.

MARTYNAS: Ką tu vadini kvailiu? Pienburnė mergšė, neduočiau tau daugiau šešiolikos! Ką tu supranti apie gyvenimą ir skausmą? A? Ar tau žvaigždes žadėjo ir išnyko? Ar tu nieko nebegalėjai pamilt? Ar tavo vaiko motina nušoko į kaimynės petunijas, prieš tai palikus dienoraštį ir vaiko liekanas stiklainyje prie durų? Tau? (įsikarščiavęs griebia už sprando) Ar tau užnuodijo mintis ir gyvenimą? Tau? Tau šmėklos kalba naktim? Ir glosto plaukus. Ir meldi jų atleidimo?!

JUSTĖ: Paleisk mane, beproti! Tu idiotas, psichinis ligonis…

MARTYNAS: Ar tau girdis balsai? Ar tu sutinki gatvėje moteriškes, sakančias, kad yra tavo sąžinė? Jos pasakoja tavo gyvenimo patyrimus tiesiai tau į akis, o praeiviai? Jie aptarinėja tavo klaidas, kaip vakarykščių laikraščių antraštes!

JUSTĖ: Paleisk mane, kvailas beproti, ištvirkėli! Teisingai padarė ta, kuri tave paliko. Ir teisingai padarė ta, kuri nusižudė, nes būtum užmušęs ir ją ir savo vaiką.

Martynas vis labiau smaugia Justę. JI kovoja. Ji suglemba ir pamėlus susmunka ant grindų. Pasirodo Elzbieta. Martynas rūko.


ELZĖ: Na va… Na va… ir ką gi padarei?

MARTYNAS: Tik tavęs čia ir betrūko.

ELZĖ: Mergaitė, nuoga, susmukusi ant žemės. Pirštai, mėlynos pirštų žymės, ant laibo kaklo… Tau sunku čia gyventi, Martynai. Eime su manim, Martynai. Visad turėjai būt su manim, kad prižiūrėčiau…

MARTYNAS: Ką aš padariau?

ELZĖ: (šypsodamasi) Nieko, tik nužudei dar vieną žmogų, šį kart savo rankomis. Tu mus vis siunti, siunti kažkur, o pats neateini… Ir tu ateik, ateik Martyn. Tebemyliu tave, visi mylime…


Iš Elzės dienoraščio:
“Lyja. Aš nemoku verkti, todėl kažkas tą darbą atlieka už mane. Balti popieriniai laiveliai plaukia anapilin, per balas. Per šaltas ir kraujuotas…”

[I]
Pabaiga
2003-11-09 17:55
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 14 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-08-02 18:14
Mandarino Svajonė
e na kiek zinau kad lygtais as mergina:)
labai aciu uz toky ivertinima... tik pervertini:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-06 13:07
Viktorija Balciunaite
Jei mergina, tai ji nuostabios sielos , o jei vaikinas- visiskas mano idealas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-07-06 13:07
Viktorija Balciunaite
Dieve... Visa tai sukure vaikinas ar mergina?
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-03-13 23:04
Mandarino Svajonė
ta prasme?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-09 22:03
cho
cho
oje..suspaude smegenis
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-22 19:32
Mandarino Svajonė
lioo kritikuojamas turi teise aiskintis
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-21 19:46
Diseased
Na cia dar tobulinti ir tobulinti..Kritika irgi gera..Bet svarbiausia pati mintis, o mintis, mano nuomone - lux :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-12-09 19:41
lioo
citata:

"Atiduodu Jūsų kritikai savo pirmą kiek platesnės apimties kūrinuką. Negaliu tvirtinti, kad esu juo patenkinta, bet palieku. Palieku, kad nenumesčiau,o padaryčiau pradžią… "

o kiek emocijų :] įsiklausytum, ką sako 1 skruzdė, o ne isteriškai vaikiškai kvykautum.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-28 15:29
viena skruzdėlė
suprantu nepasitenkinimą, iki šiol visi aikčiojo ir gyrė, jau atleisk, bet mano kriterijai, matyt, kiek aukštesni.

"Rašydama kritika pati pasigilink ir pamastyk ką šneki, apie tą kūrinį galima ginčytis ir ginčytis."

atrodo, išnagrinėjau tekstą kur kas labiau, jei bet kuris komentatorius. atsiprašau, kad ne į tau norimą pusę. tiesą pasakius, nematau išvis priežasties taip cypti, lyg pelei priminta uodega, mano kritika buvo pakankamai švelni. galima būtų pabaksnoti pirštu į pastabas, kuriose pjesės elementai vertinami teigiamai, na, bet jeigu nematai, tai jau turbūt ir nepamatysi.
ir kas sakė, kad manau, jog ginčytis negalima? jei nori, kad niekas, kas nelaiko tavo teksto šedevru, nerašytų komentarų, pasivargink tai prie jo parašyti; visada atsižvelgiu į tokius pareiškimus, - nenori tobulėti - ne mano gi reikalas;]

"Charakteriai neprivalo atitikti realių žmonių gyvenimo (ne muilo operai skirta)."

mjo... jokie literatūros kūrinio charakteriai nėra visiškai tikroviški, pats įtekstinimas tai sąlygoja. bet supranti, yra toks dalykas, kaip nuoseklumas. jei mes visą kūrinį rodysim pilietį N kaip geraširdį ir mylintį gyvūnėlius - iš tikrųjų, neapsimestinai, - o paskutiniame sakinyje jis staiga sužvėrės ir nužudys kaimynės katiną iškreiptu būdu, ir viskas taip ir baigsis, tai nebus 'netikėta pabaiga'. tai bus kvaila pabaiga. Todėl, kad net absurdo žanras neatleidžia autoriaus nuo logikos. tai gali būti absurdo logika, gali būti mistinė logika. bet ji turi būti, nes jei kūrinyje nėra _jokių_ taisyklių, jis neskirtas skaitymui. tik apseikime 'jei-tau-atrodo-kad-visi-turi-rašyti-pagal-kvailas-taisykles-tai-man-tavęs-gaila' tipo pareiškimų, tai ne aš sugalvojau, tai mokslas toks yra, literatūrologija vadinas. na, iš kitos pusės, gal pradžiai užtektų paisyti elementarių gramatikos taisyklių...

"ar tau neatrodo, kad pernelyg kritiškas tavo požiūris sustiprina panieką bet kuriam personažui."

emmm, atrodo, logikos trūksta ne tik kūriniui;/
uno, mano požiūris ne pernelyg kritiškas. esu skaičius kur kas blogesnių pjesių, nei ši, ir kur kas aštriau jas komentavus.  secundo, kieno panieką bet kuriam personažui? mano? mano požiūris sustiprina mano panieką?:)) ar kieno nors kito?:)) man personažai - kaip charakteriai, asmenys, o ne jų pavaizdavimas - tikrai nepatinka. nė vienas jų negalėtų būti mano draugu. nemėgstu išdavikų ir minkštakūnių. bet tai netrukdo man vertinti pjesės atskirai nuo asmenybėms taikomų kriterijų. daugybė kad ir to paties charmso herojų yra blogi, sugedę, abejingi skausmui. bet aš labai mėgstu šį rašytoją.

"Beje jei pažįsti žmones, turėtum suprasti, kad jie nėra tik geri ir tik blogi, kad turi kaukes, kad ieško... savęs ieško. "

na va, dabar jau pamiršome tai, kad veikėjų charakteriai nebūna realūs?}:) tegu jie ieško. man negaila. bet tai neturi atrodyti bejėgiškai: kitaip ne ieškojimas, o tik blaškymasis.

"dienoraštis- tiesiog kliedesiai, ir nieko ten įpatingo, jo toks panaudojimas gal ir gerai."

he, paklausyk senos cinikės skruzdėlės. Ko nors labai Ypatingo gal ir nėra, bet tai tikrai neblogos detalės. tarkim, kad iš šono geriau matosi.

"Martynas ten butent toks koks tyri būti (tai priplaukėlis, tai cinikas)"

kodėl?
priežastys, panele!
duosiu pavyzdį: aš neprieštarauju, kai pvz., nerealistiniame kūrinyje kosminiu laivu skrenda brigada elfų (kad juos kur), bet jei staiga perskaityčiau, kad elfų kapitonas "atsistojo visu savo penkiolikos metrų ūgiu ir vienintele akimi pasikasė trečiąją, ryškiai violetinę it agurkas ranką", tai, žinote, paprašyčiau autorių pasiaiškinti.
ir kūrinyje mes turime matyti perėjimo nuo vienos būsenos (ar kaukės, ar bet ko kito) į kitą priežastis, ryšius. jei viename veiksme užsimaniau vienaip parašyti, kitame - kitaip, tai kas iš to gaunas? Bedlamas ir tiek:] "toks ir turi būti" nieko nepaaiškina.

"apie Elzbieta - pažystu mergyte BŪTENT tokiu vardu, beto savo persona, jei tik noriu galiu pavadinti ir Gauldvilgauldjurgaudu ir manęs už tai nieks nenužudys:)"

tavo valia. bet skamba vis tiek juokingai. ir nesitikėk, nieks žudyti tavęs dėl tavo tekstų nesiruošia.

"o gramatika čia jau ikitas dalykas- gyveni ir mokais."

arba nesimokai, čia būtų tiksliau;]

"Justė... Justė tik leidžia pamatyti dar vieną Mrtyno pusę, pati Justė yra tik blondiniška kekšė. Taij va, jei ka dar sugalvosiu pasakysiu."

matai, tu tik įvardiji personažą. pasakai, koks jis. o aš klausiu - kam jis? ak, parodyti dar vienai martyno pusei. kokiai? ką naujo sužinome mes apie jį? kad jis niekšas ir seilius, – jau žinojom. Konkrečiai sužinom, kad bernelis pasigauna mergą, padaro, o paskui patetiškai rypuoja, kad jį kažkada įžeidė, ir dabar jis visus skaudins. hehehe, priminė maironį:  “ėda dar kita žaizda, - o tai buvo kitada, jos dauggalis buvo žodis. bet ir ji, o švento jono gailestingoji naktis, į drobulę šilko plono, jo mieloji, jo širdis, suvyniota be raudų, net be kunigo maldų. štai ir tiltas... nuo to tilto. o, čičinskas niekados keršyt neužmirš skriaudos ir tikėjimo apvilto." na, dar sužinom, kad martynas lengvai tampa žudiku, o elzė užmerkia į tai savo įsimylėjusias akeles ir toliau jį vilioja į savo angeliškąjį glėbį. ko iš jos ir galima buvo tikėtis.
aš ne prieš tokį posūkį (žmogžudystę), aš sakau, kad justė tuščias personažas. ji daug šneka, bet niekam tai neįdomu, nei martynui, nei man, kaip skaitytojui. galėjo martynas nudėti ir ką nors įdomesnio. kad gaila būtų. bent jau – įdomu. o taip - susprogdintas burbulas, daugiau nieko.

tai tiek. nors bijau, kad diskusija nenaudinga, – mes šnekam skirtingomis kalbomis, – bet gal bent tam kartui išsiaiškinom. gal tiek ir užteks?
ir nesijaudink, visada atsiras giriančių;]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-24 16:33
Mandarino Svajonė
Rašydama kritika pati pasigilink ir pamastyk ką šneki, apie tą kūrinį galima ginčytis ir ginčytis. Charakteriai neprivalo atitikti realių žmonių gyvenimo (ne muilo operai skirta). ar tau neatrodo, kad pernelyg kritiškas tavo požiūris sustiprina panieką betkuriam personažui.
Beje jei pažįsti žmones, turėtum suprasti, kad jie nėra tik geri ir tik blogi, kad turi kaukes, kad ieško... savęs ieško. 

dienoraštis- tiesiog kliedesiai, ir nieko ten įpatingo, jo toks panaudojimas gal ir gerai.

Martynas ten butent toks koks tyri būti (tai priplaukėlis, tai cinikas)

apie Elzbieta - pažystu mergyte BŪTENT tokiu vardu, beto savo persona, jei tik noriu galiu pavadinti ir Gauldvilgauldjurgaudu ir manęs už tai nieks nenužudys:)

o gramatika čia jau ikitas dalykas- gyveni ir mokais.

Justė... Justė tik leidžia pamatyti dar vieną Mrtyno pusę, pati Justė yra tik blondiniška kekšė. Taij va, jei ka dar sugalvosiu pasakysiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-20 18:06
viena skruzdėlė
o kam daugiau skyrių? iš principo?
ką galiu pasakyti apie tekstą. detalės geresnės už siužetą - idėją irgi. nes tokios istorijos, nors jos ir labai tragiškos ir gyvenimiškos, kaip kažkas pastebėjo - yra per daug aktualios. nusibosta. na, kas gali būti negero asmeniniame jaunimo gyvenime. ji mylėjo, o jis ne, vienas nelegalus abortas (kaip jis ją privertė jį pasidaryti, jei neketino kartu gyventi? kuo pagrasino ar priprašė?), viena savižudybė, ir kartą įklimpęs, negali sustot. taip išdėsčius - vos ne tema serialui. bet šis bei tas pjesę gelbėja nuo nusibanalėjimo. dienoraštis neblogas, ir būtų dar geresnis, jei nebūtų toks seilėtas. na, bent jau mano skoniui - per daug. petunijos gražiai skamba, tik gal nereikia per daug kartoti. intarpas su Moterim geras, užtat Justė čia - kaip šuniui 5-a koja. elzė (beje, sakyčiau, kad pilnas vardas - elžbieta, ne elzbieta) perdėm infantili mergelė, ji pati iki motinystės ryškiai nepribrendus. ir su savigarba problemos, - žodžiu, užuojautos ji nekelia. su martyno įvaizdžiu problemos: tai jis bliuzuojantis priplaukėlis, tai egoistiškas niekšas. tai balsas šneka kažką apie akis 'apgulusią' meilę (apgula tai kariuomenė miestą:]), tai martynas tikina, kad nieko nemyli.
kalba: su skyryba probl., kai kur reikia taisyti stilių (stilistika - bala jos nematė), 'ankščiau' vietoj 'anksčiau'.
sėkmės ateityje. gal kitkas ne taip dvelks lyrišku kriminalu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-13 11:20
Mandarino Svajonė
nus malonu, kad patinka... nezinau gal reiks parasyt dar 2 kokius tai ... ir padaryt triptika, nes 5 scenos- tumpa..
tik dar nesugalvojau apie ka...

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-11 17:18
garsiai
uoj... labai paveike... perskaichiau, ir atrodo lyg pati buciau tenai buvusi... nepaprastas kurinukas/////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-10 22:20
Apatija
kirto per smegenis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-10 18:48
Kill Em All
kaip gražu =] ...nuotaika labai tiko man prie naujojo Reamon albumo :} respect Mandarino svajone ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-09 18:55
Mandarino Svajonė
na cia pirmas blynas:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-09 18:48
Hippie
nu geras!~
ziauriaj patiko
gyvi personazaj,itrauke...
/////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-09 18:47
šria
Na,sakei,kad jis tau neatrodo labai geras(sitas scenarijus).O man jis pasirode visai nieko,su gera,tik,kad gal perdaug aktualia tema,bet manau orginalios mintys viska atperka.Saunu /////
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą