Visas praeities dienas nušluosiu,
nupūsiu,
lyg supykęs Rytys vėjas,
šakas- kasas supinsiu,
šilčiau šilčiau-
pražydinsiu gėles,
lelyjines, raudonas, melsvas, margas, geltonas,
bet laimingas,
ramybėj subrandinsiu medžių lapus,
ant žemės kilimą iš jų suklosiu,
nostalgiškai fleita papūsiu,
tykiai tylai uždainuosiu,
kol viską
viską
užmigdysiu kartą dar-
nepaskutinį ir nepirmą,
po užmaršties
lengva,
šalta,
minkšta kaldra,
... ar antklode-
taip sakot.
Lig praeities dienų eilinio pakartojimo.


šatas




