Trumpiausias kelias Namo-13

Paukščių kerėtojas Krizas rimtai priėmė šturmano Geležėlės perspėjimą.
Pro pravirą namelio langą  girdėjosi senos plokštelės nostalgiška muzika. Šiek tėk prikimęs balsas pranešė: -Trumpos atostogos baigiasi.... O netolieseee degė laužai, ir netoli šoko dainavo Kristiniina, Kristiiina, Kristyyyyynaaa....
    „Lai groja, - pagalvojo Krizas, -tegul mūsų saloje atrodys daugiau ęsama ir mes nieko nebijom, jei kas dar ir pavaišinsim žuviene“.
                Jis nužvelgė Kleopatrą, pastebėjo, kaip ji rūpestingai žvelgia į veidrodėlį, viltingai nužvelgia marias ir tyliai niuniuoja: - O Ceeezari mano Ceeeezari, sugrįžk pas mane per bangas, po burėm, su galera, gerai bus ir su paprasčiausiu lotu, laukiu tave ir žvelgia į Nidos pusę. Krizas dėl viso pikto padavė Kleopatrai dujokaukę, o pats nusileido į  slėptuvę kopoje apaugusia gubojom, žvelgia per pereskopą link Nemuno žiočių ir, - pamatė, o plokštelės  garsus  platryn per jūras.: -Kristina, Kristina, Kristyyyynaaaa.
        Nuo Nemuno žiočių, link salos dideliu greičiu artėjo galingo  „Jamaha“ variklio varomas, -tikrai ne žvejų, - o greitaeigis kontrabandininkų kateris. Katėrio vairininkas matomai buvo gerai išstudijavęs Fidelio Kastro patyrimą, šturmuojant generolo Batisto, Kastado kareivines Kuboje. Nesustodamas, nuo peties iš granatsvaidžio paleido pirmasias, apie ataką perspėjamuosius griausmus, -dun, dun, dun, - duodamas  suprasti, kad nusiteikęs rimtai ir jokių derybų nebus. Per šimtą metrų nuo Krizo namelio iškilo grybų formos, žalsvos, samanų spalvos dūmų ir dulkių debesys. Jie pakilo aukščiau iškeltų gaudyklių paukščiukams. Antras ir trečias sprogę  užtaisai, kliudė iškeltas aukštai paukščių gaudykles. Tinklai nusidažė samaniniai- žalia spalva, vietomis pratrūko, padarydamos didžiules skyles, liko aptaškytos kaž kokia keista samanų spalvos,  dvoką skleidžiančią masę, lietuje virstanti į  purvą.  Dabar lietaus nebuvo, ugnies, kas sukeltų gaisra taip pat nesimatė, ačiū Dievui, ugnies nebuvo, -tik dulkės, ir dvokas. Fe, - kaip neskanu.
          Kleopatra nesuprato kas čia dabar atsitiko, ji pamiršo pamerktą meškerę su geru, riebiu slieku, pamiršo savo siuvinius, uvalį ir veidroduką pamiršo, tik mato, kad išilgai pakrante,  jau mažesni  grybai auga, o, - mažesni  grybukai greitai artieja pakrante link namelio, link jos, tik pukšt-pukšt-pukšt ir sproginėja ir kelia dulkes ir smarvę. - Fe, kaip neskanu.
      Netikėtai, nuo Nemuno deltos pusės, ji išgirdo trys perkūnškus trenksmus: -Dinnn, dinnn, dinnn, - tai atskrido pirmųjų šūvių aidas iš jūros, susiliedami į bendrą sproginėjimų kanonadą, po pauzės, - pasigirdo sunkiojo  kulkosvaidžio kalenimas: - D-d-d-d-d-d, d-d-d-d-d. Kleopatra atrodė šiek tiek nustębinta ir  kiek išsigandusi, bet tai truko trumpai, ją panašu kaitino ir džiugino toli, praeityje vykusių kautynių atgarsiai,  kurie nulėmė Europos istoriją ir pasaulio civilizaciją. Šie garsai atrodo pradėjo  džiuginti ją, gražino į netolimą praeitį kai su paskutiniuoju  Vikingu vykdavo į karališkas medžiokles su karaliaus Gustavo svita ir palyda. Geležės girgždesys ir šaudymai ją visiškai nejaudino, tai stiprių vyrų žaidimai, ji buvo susižavėjusi vykstančia drama, tik tie aplinkui sproginėjantys dvokiantys „kukurbezdžių“ grybai  nervino Kleopatra;-Fe, kaip neskanu.
          Ji pažvelgė link artiejančio katėrio, ją grąžino į prisiminimus, -o gal Aukščiausiasis  išklausė jos prašymus ir atsiunčia  Cezarį?
        Štai, ji  pamatė kaip priartėjus, visiškai arti kranto, už didžiojo, pirmojo katerio, kaip vėduoklė prasisakleidė nematomi ant bangliančių gulintys spranduoti  penki „komandosai“. Iš enercijos jie užlėkė ant smėlėto kranto, atsistojo, nušoko nuo banglenčių, trumpais perbėgimais ir sustoimais, nuo kelio apšaudė pakrantę ir paukščių gaudymo tinklus: -K-k-k, k-k-k, k-k-k. Smėlis pakildavo fantaniukais badomas žalsvų sproginėjančių samanos spalvos „kukurbezdžių“, grybukai ėmė šokinėti aplink Kleopatrą, -puch-puch-puch. Pamačiusi iššokant iš katerio barzdotą „Belzabubą“ ir dar penkis storasprandžius komandosus su ichtijandrų kostiumais, Klopatra  nejuokais išsigando, ji sustingo, pagaliau išsižiojo ir tik po kokių penkiolikos sekundžių jai pagaliau išsprūdo: -Aaaaaaaaaaaaaaaaaa, -bandė bėgti pakrante nuo užpuolikų su permesta per petį krepšeliu, -sliekų terminalu.  Netoli nubėgo, barzduočius pasivijo ir  šaukdamas: - Kur, kur,  kur tu,  bandė užmauti  ant galvos juodą maišą, bet- paslydo, mat Kleopatra traukdama sliekus iš terminalo mėtė į barzduotą grobiką garsiai šnibždėjo: -va, va, va tau, ir meta į akis, po kojom, šis paslydo ir pavirto, tik kartoja: -Kur, kur, kur tu. O Kleopatra atsako jam; -Va, va, va, tau- nenaudeli. Bet barzdyla -grobikas su savo storasprandžiais „terminatoriais“  užmovė Kleopatrai  juodą maišą su skyle galvai prakišti, užsikėlė ant pečių su pagalbininkais, atsargiai įkėlė į guminį katerį, paguldė ant dugno, nusispjovė, kaž ką pasakė per pyyy......, pagarsino variklį ir kateris greitėdamas nuplaukė link Nemuno žiočių. Tolstant no salos dar girdėjosi, ausis pasiekė garsas panašus į šauksmą: -Kristiiina Kristiiina, Kristiiiiiiinaaaaaaa...........
      Paukščių kerėtojas ir žieduotojas Krizas, išlindęs iš savo slėptuvės buvo labai sukrėstas kai pamatė, -gaudyklių tinklai sudraskyti, nudažyti ir dar taip smirdi; -Joooo, šis sezonas jau bus sugadintas, nebeatskris paukšteliai. Tikrai, - Krizas buvo teisus, šį rudenį migruojantys paukščiai aplenkė salą, juos atbaidė baisi sklindanti „kukurbezdžių“ grybų smarvė. Fe, kaip neskanu.
          Šturmanas Geležėlė su bendražygiais matė visą perduotą sraigtasparnio piloto Mišelio, Kleopatros pagrobimą didžiajame studijos ekrane nuo pradžios,  dabar jau jį informos  pilotai iš dviejų parasparnių. Mišelis palydėjo sprunkančius Kleopatros grobikus iki Nemuno žiočių, gerai apsižvalgė, o štai, - jis pamatė atskrendančius  du parasparnius. Pilotai atraportavo vienas kitam rankos mostu, supratę vienas kitą apie perduotą sprunkantį žemai objektą, kylantį aukštyn upe, aukštyn upe- Nemunu, - išsiskyrė:
        - Reikėėėjoooooo berniukams berybio dangaus, lėktuvoooo šturvalo ir skryyyydžio svaigaaaus....
          Šturmanas Geležėlė  ir  Bocmanas Krauzeris  įrašinėja daineles ir prijungia prie rodamu gražių Nemuno ir Kleopatros grobikų persekioimo vaizdelių. Štai kaip gražiai skrenda virš Nemuno, šiek tėk atsilikę nuo greitaeigio katėrio,  sėkmingai Centras susisiekė su parasparnių pilotais,  fiksuoja viską su tele -kamerom, viską, ką reikia, pravers. Kaiką atrinks Vaikų Eurovizijai paruošti vaizdo klipui. Reikia išnauduoti visus rezervus. Rek taupyt, - sako žemaičiai.
      -Nepameskit objekto iš akiračio, stebėkit, nesiartinkit. Jei bus avarinė situacija-padėkit, turit gelbėjimo priemones ir padėkit, - Kalbėjo Šturmanas Geležėlė, - pokalbis baigtas.