Tokia skardi tyla klyksme,
tokia pilnatvė tuštumos,
klaustukas šauktuku pavirto,
kablelis- taškas- dvitaškiu,
pats gerbiamiausias priešas-
draugas,
geriausias draugas taps lape,
lai triušis vilką užsivaiko,
iš jūros upės sūrį gers,
aklys iš nuostabos regias užvers,
užvirs po vandeniu ugnis,
o žuvys žveją sutinklavo,
žvaigždėj dangus spindės,
žibės,
rasa pakels žolynus, mišką,
vaivorykštė teisme mėnulį svers,
karalius savo sostą vers
ir revoliucijas sukels,
pats savo galvą nusikirtęs,
kai saulė ežere gyvens,
pliuškensis ruonis-
dangų kaitins,
tada aš grįšiu pas tave,
bučiuosiu, glamonėsiu, verksiu.
Ir liksime apsikabinę amžinai,
žiedais, kvapais ir lapais
susipynę.


šatas



