Tik nesakyk...

Kodėl visada žinot kodėl,
Ar tik ne tu paklausei kaip
Tik nesakyk, kad baigės vėl
Tie velnio nešti pinigai.

Pradingo jie nakties tamsoj,
Iš saulės kylančioj šviesoj,
Nuskendo jie giliai širdy,
Nupirko jie ten akmenį tavy.

Užmerktos akys klaidžiojo sapne,
Kai atsimerkei jų neberadai
Tik nesakyk, kad laikas baigės ne
Ir vėl gi pabudai tu pervėlai.

Skilo akmuo - blogiau galėjo būt,
Ką jam vėl veikti kas vėl bus,
Ištirpt šviesoj naktyj pražūt
Dabar turbūt visai ne tas žmogus.

Akmuo netūnos jau ilgai
Nes kraujas naša jį tenai,
Tik nesakyk, kad jau buvai
Kur ilsisi ramybėje sapnai...