Burių fėja

Šitaip laukiu,
Kad būtų, kaip buvę:
Taip nepaprasta ir išdidu;
Tarsi gėlės, kad skleistųsi burės,
Tu vadintumeis savo vardu.

Už tų burių
Te sukužda pušys,
Dūksta jūrų baseinuos laivai,
Tavo veidas, bangoj susigūžęs,
Tavo akys šviesų kaminai.

Ar pavyks tuos
Purslus išmatuoti,
Paragauti gelmės spindulių?
Tu šilta, - burių fėja beprote,
Ar sugrįši, nors aš jau guliu?