Ar banalu dėkoti priešams kai sužeidžia?
o draugą glostyti mintim šiurkščia?
Gyvenam kaip kare -
ir kovą kartais laimim,
bet pralaimim mes mūšį nejučia.
Klasta ir nerimas -
kasdieniai palydovai,
pavydo vėliava ne visada balta,
Galbūt dar vakar mes už meilę vis kovojom,
o šiandien ji palaidota karste.
Viltis?
Draugai?
Ar gali jie paguosti?
Kada pralaimime visas kovas,
Kai vėliavos nuleistos -
dar garbės neatiduoki,
Nepasiduok -
Vistiek laimės tiesa


rududu




