Rytais paprastai jiedu gerdavo kavą-
baltą su cukrum,
ir du mažamečiai vaikai
garsiai maišydavo cukrų arbatoje.
Gal todėl niekada
nenutildavo juokas
ir valanda subėgdavo sekundės greitumu.
Šį rytą sėdi kaip tada, tačiau
nei vienas jau, nei du
geria kavą
juodą
vienas viename, kitas
kitame stalo
gale-
tarsi ketindami spręsti
sunkų
gyvenimo klausimą,
bet nesiryžta, nes
laikas tuo metu numiręs
tarp nepaslankiai kilnojamų šaukštų
ir šakučių,
ir nesibaigiančios
juodos kavos.