...

Vis vėlesni rytai. Tačiau tie
rytai, kai netikėtai nors retai
imi ir atvažiuoji pusryčiauti,
dienom netampa, nes dienų atsikratai.

Rytai tad lieka, tęsias per vėlai, nei
išvykus tau nedingsta, tie rytai
sau šildosi vaizdais akių tinklainėj,
kol grįžta žvilgsniais nuovargių srautai.

O mintys dar vienam kare, nes
kovoja aiškios vien už tai,
kad netikėtai atvažiuotum vakarienės.
Bet viskas ginasi. Ir ginas per griežtai.