Žemė atiduoda viską

Sužvarbęs rudenio vėjas
ieško namų šilumos,
lapą geltoną pakėlęs,
gražuolei vasarai mos.

Kur bekeliautų klajūnas -
duris uždsidaro visi,
kai dangūs prakiūra,
mes nebelakstom basi,

Liepą paliko bitelės,
nedūzgia josios žieduos,
Saulė vėliau kelias -
siauras langelis dienos.

Spanguolės mirksi raudonai,
grybų kraitele pilna,
kasamos bulvės, kaštonai
dabinasi šalta rasa.

Voratinkliai karo žolynuos,
ražienom žingsniuoja gandrai,
Žemė-motina viską gražina
ką su meile atidavei jai.