Neapčiuopiamais pirštų galais, per stygas,
Per tą tamsią nešildomą salę arčiau ir arčiau.
Pro ausis, pro išbalusias lūpas į vidų gilyn Įsiraičius!
Pasivogus mane sudarkai. Pabučiuoji. Ištiesus suglamžai!
Tyliai mirštu. Bet kas?
Lyg ruduo nusidažęs pavasariu rankų Tavų,
Pabundu ir jaučiu, savo išraiškom Skrodi gylyn,
Pro žiūrovų akis ir pro nuostabas Pjaustai stryku,
Per grindis Čergždama. Sudrąskai. Suklijuoji ir Rodai!
Nesibaik! Dar juk taip nevėlu...
Viskas. Dieve! šviesom nusiplauna scena...
Lyg pažadinus, seiles išsiurbus, suvėlus, pametus.
Pasiklydęs plojimų audroj. Noriu slinkti atgal į save.
Neapčiuopamais pirštų galais drėgną bilietą spaudžiu...
Visas Tavo! Tu mano Visa!