mano smegenų erdvėse
tu lyg šventas padaras –
n e l i e č i a m a s i s
lyg didžiulė, milžiniška
katė,
praeidama uodega braukianti
per altorius mano šventyklose
ir tuo pat metu
murkianti iš graudaus tikrumo,
nes tik aš surandu tą
milimetrinį plotą ant
sprando,
vienintelį tokį nedievišką
savo ypatingumu
iš viso tavo
buvimo