vienas
du
ir trys
ir keturi...
tom pačiom sekundėm bėga minkštas vanduo ant supuvusio šieno. senai nugaišę lapai prisiklijavo prie kriokiančio šulinio. krematoriumas dar nepastatytas... matai, rudeniui kaip ir mums trūksta lėšų.
sloguoti medžiai v
a
r
v
i
n
o
rūką į balas, o neromantiški parkai
pasiilgo AISTROS. nebeliko pavasarinių bučinių po vardais ištatuiruoto medžio..
KAŽKODĖL ruduo mėgsta reklamas, jų visada padaugėja žydrajam ekrane (nors nesuprantu kodėl jis žydras...). mažytės pertraukos iš parko pavogtai meilei... jei ji iš vis yra...
.stogas nusausėjo.
supuvusį šieną sugraibė metaliniai pirštai. juk šiandien tokia graži diena užkurti krematoriumą...