saldus sapnas / karti realybė

Sapnavau Tave, sugrįžusį pas mane (Vis galvodavau, jei kada norėtum sugrįžt, tai nepriimčiau. Nes negalėčiau, nes nesugebėčiau priimt. Bet sapne... taip lengvai... priėmiau.). Sapnavau, ištartą žodį „sėkmės“, pamačius mus, vėl kartu. Ištartą labai rimtai, su liūdesiu. Šis žodis, buvo ištartas tokiu tonu, kokiu žmonės jį sako kitiems, kai žino, jog jiems vis tiek nepasiseks (Sėkmės. Nes jums jos prireiks. Prireiks, nes nepasisekė... ir nebepasiseks.).
Sapne jaučiau šilumą, Tavo šilumą, begalinę (ji atrodė tokia tikra). Net pabudusi, vis dar jaučiau ją. Buvau užmiršusi kokią šiluma jaučiau, kai Tu buvai šalia.

Vis bandau prisiminti, kaip Tu kvepi (Ar Tavo kvapas toks pat?).

Nekenčiu tų sapnų, kuriuose esi Tu!! Nes kai pabundu, žinau, kad tie sapnai ir liks tik sapnais.

Mano meilės Tau šešėlis (šešėlis?), vis dar persekioja mane. Tu – mano pirmoji meilė, pirmoji ir kol kas paskutinė (kol kas?).
Ar aš dar mylėsiu? Ar aš dar, ką nors, TAIP mylėsiu?
Nemokėjau mylėti... o dabar, moku?

Sakoma, kad sapnai yra Dievo kalba (Tu netikėjai Dievu, o aš, vis bandžiau patikėti.).

Pamenu, jog Tu visada man linkėdavai saldžių sapnų.

(dažnai pagalvoju, ar visa tai (kai buvome kartu) buvo tikrai taip saldu..?)


Ilgesingas sapnas. Svajonė. Jame ištartas kartus žodis...