Beržo ašaros

Virš beržo kabo mėnulis, žvaigždžių akim į žemę bežiūrintis
Nukritus ašara gelenčio skausmo tave pripildė baimės ir siaubo.

Beržas rankas nunarino, lapai byrėti pradėjo,
Ašara, deginus medį, kamienu laibu nusirito.

Nebėr jau pasauly ramybės, nebėr nuoširdumo ir meilės,
Tik verkia mėnulis virš beržo, palikdamas bundančią žemę...