Išpažintis arba Kaltė - pajacas rimtas

Kalta.
Kalta visa ir dalimis.

Kalta ranka, lytėjusi ne tą
Koja, sukusi ne ten
O akių-lūpų suokalby bendram
Nuodyjuos įtartinu suvokimu:
Argi dėl to nekaltas Tu
Nelemtais savų akių ir lūpų
Glosniais užmylėjęs?

Įkaista kūnas nuo kaltės
O gal ne itin padorios minties
Apie Tavąjį kūną
Nelankstų pažinčiai -
Paslaptingojo rūmo atverčiai.

Dusliai bilsnodami krūtinėn
Į kumštį pirštai sugniaužti
Pripažįsta:

Būna kalta ranka
Grėsmingam mostui pasiryžus
Ir koja – nors įspirti dar nedrįsus
Lūpos, piktam besiveriančios
Atsiduoda nuodėmei kaltumo
Kaip ir akys
Nelinkusios saulėmis šviesti

Kaltas kūnas, netrokštantis kviesti.
_    _    _ 
 
Mano veidą kaltė
Pasimatavusi
Nebenori grąžinti

Atsižadu –
Neketinu kankintis