Išeitis

Vonios kraštu leidžiasi saulė
O aš bėgu su trintuku per akis.


Tai tas pats sapnas,
Kuris ateina lyjant
Ir išeina kartu su aušromis
Vos pramerkiu akį...

- dažnai šaipais, jog
  gyvenu baltam lape
  slinkdama tarp eilučių
  ir brėždama linijas
  pamirkius pirštą
  į kavos miltelius
  ir visai nepastebi
  languotų marškinių
  kurių kvapas suleidžia
  nagus į paodį
  tarsi lauktų
  sprogimo

Taip ateina tikėjimas,
Kurio vartai
Man per siauri
Tad
Atsikeliu
Ir nueinu...


Mano akys ištrintos