Pykau

Tas kas jungė - kaip tiltai subyrėjo, dabar pučiu prieš vėją.
Susmaigstyti kaip kuolai nauji draugai širdin stūgauja nebyliai,
O aš sukuos ir mintį kaip skalbinį išdžiaustau,
Tu rėk, lėk, bet paguosti nieks neatsisuks.
Tampi stiprus kaip vėtra niekšingai laužanti medžius.
Girdi staiga vargonai netikrų veidų
Tau sako - tu nepyk...
Bet šypteli žinodamas, kad visai tai tik farsas,
Išmoksti  užsidėti šarmą ir leisti nesėkmei palikt tavus namus,
Tikriausiam gyvenimo šėtonui tu gali iššiept dantis
Ir viskas kas netikra už durų pasiliks.