Po

veriasi
iki skausmo galvoj absoliuto

jaudina
nelyg drugelio kutenimas sieloje

šildo
saulės bučiniu, nutvieskiančiu mintį

barstosi
tarsi žodžiais lietuje išmirkytais

stiebiasi
pasiliejus juodoj kavoje
subrandinta
daigeliais poetiškais

šio vakaro jaukuma


(Rašančiųjų vakarui praslinkus)