Dovile ZemVieniša mano saule,
Ar tu dar sugebi degti?
Pro tamsą gūsingą
Ar dar pakelia siela kūną?
Pabūk rytoj ir visą gyvenimą
Aukščiausioji, mano svetima.
Juk tai, kas dangų slegia,
Atrodo menka tavo šviesoje.
Nerimstu aš – nerimsti tu,
Ir dar kartą ore raudonai
Palieka sustingusius tavus žodžius,
Kuriais ir vėl mane apdovanojai.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2011-10-11 19:34
Blogas komentaras Rodyti?
2011-10-11 22:18
Žodžiai lieka žodžiais, jei neįdėta naujiena, veiksmas, įvykis, taiklus pastebėjimas. Čia tėra monologas, kuris netrokšta pasiekti skaitytoją. Sau tai sau.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |