vėjas be vietos
rasti kambarį norėtų.
o aš, kaip visada
išėjau be skėčio į lietų.
mintys paklydę
sklaidosi lapais iš lėto.
medžiai pavargę
jau laukia žiemos.
o man - apatija.
jau ieškau šakos.
pabodo kas kartą
pradėt nuo pradžios.
bet vėl tik sakau.
darau beveik niekados.
jei šaką nulaušiu
vėjas vėl patalus klos.
be vietos ir aš,
bijau ant šakos.
kaip man sušilti?
išvirkit sriubos.


kalbantysis


