Ruduo

Pianinas ištarė tylai do.
Ir jos pirštai nuslydo klavišais..
O už lango toks šaltas ruduo.
Ta melodija užsimiršti neleis.

Kaip tas jūros ošimas gaivus.
Ir kaip jis negalėjo paleist josios rankų.
Tamsus, žaliaakis, be galo žavus.
Vėjy lauks ir ilgėsis ant kranto..

Rytas, vakaras, brėkšta aušra.
Atminty tebeguli jo pirštai..
Kaip jie slysta jos veido oda
Taip norėtūs pajusti ir vėl tai..

Paskutinė melodijos mi.
Ir užmigo girdėti garsai.
Jis išliks visad josios širdy.
Vos tik tyla užgoš pianino garsai..