Akimirka gyvenimo ir skausmo
Kaip žypsnis krintančios žvaigždės,
Ir nesvarbu, kad sugalvoto noro
Vėl niekas negirdės...
Kada dar baimė tave saugo
Širdis pavirsta akmeniu šaltu
Ir abejonių juros nesimato kranto,
Kurioj nuskęstu aš nuskęsti tu...
Laukimas kažko vis naujo
Troškimas tai daryti vėl ir vėl.
Širdis tavoji jau nevaro kraujo
Bet esi gyvas nežinia kodėl...
Suskyla ji į tūkstantį dalių,
Kurios skirtingos tarsi rytas ir naktis
Ir negali daugiau matyt savo akių
Nes blaškosi jose numirusi viltis...