Gimtoji kalba

Tai kažkas tokio trapaus ir tvirto,
Tokio švento ir padykusio,
Kai pienės laukuose žiedlapius dažo raidėmis,
Medžiai iš lapų dėlioja žodžius,
O tas vėjas nenaudėlis
Vis stūgauja visiems pažįstama kalba.
Rodos dar girdis,
Kai tos mažos žvaigždės šnekas paslapčia
Ir taip viskas keista,
Kai prabyla žaislai ir mintys
Ir visi kalba širdies kalba-
Gimtąja mylimiausia mano kalba.