Stresas

It stiklas sustingo jo akys,
Nebeblizga, širdies nebešildo.
Bevertis egzistavimas širdyje
Su erškėčių vainiku rankose.

Kur jis bebūtų atrodo, kaip šmėkla,
Be akių, lupų ir nosies.
Atpažinti jo gatvėj niekas nenori,
Per didelį šiurpą kelia akliesiems.

Jį įrašė į Raudonąją knygą,
Į sparčiau besidauginančių šmėklų rodyklę.
Šio puslapio atversti niekas nenori,
Bijo į zombį nebūties pavirsti.

Nemėgsta šviesos, kaip vampyras česnako,
Bet įsisiurbt tau į kaklą skubės pirmutinis.
Rankos raukšlėtos tau veidą vis glosto,
Bet tu šaltakraujiškai atstumi jas.

Šmėklos vardas it peilis krūtinėn,
Jam įėjus angelai graudžiai rauda.
Nustoja groti ramybės simfonija
Ir mirtis tau jau spokso į akį.