Hikikomori esu

O alsavau aš tyliai šešėlyje,
Bijau net užuolaidas praskleisti,
Žmogėdros šmėkščioja už jų...

Aš apsiskaitęs namų gyventojas,
Žinau visus rašytojus ir kūrinius jų dievinu,
Nesvetimas man Operos Fantomo vienišumas,
Prasmės gyvenimo dažnai lyg Faustas nerandu,
O Murakami skaitau kalba gimtąja.

Kasdien rymodamas aš muzikos klausau,
Netingiu patefono vis prisukti ir plokšteles apversti.
Verkiu girdėdamas Vivaldžio „Žiemą“,
„Humoreską“ jau atmintinai išmokau,
O jei draugų turėčiau –
Su jais aš Dogos „Valsą“ šokčiau.

Bet iš namų aš neišeisiu,
Esu vienišius, prieblandoj gyvenąs.
Išsižadėjau aš žmonių, bendravimo –
Esu hikikomori...