Savęs klausiau

Šiandien savęs klausiau,
Kodėl jis man patinka.
Šiandien savęs klausiau,
Ar tai išviso buvo tikra.

Jo šypsena žavinga,
O akys it vanduo.
Bet po visu tuo puikumu,
Tik apkartus širdis slepias.

Ir ką aš jame pamatyti sugebėjau,
Ko išvis į jį pažiūrėjau.
Jo veidas ramus naktim man vaidenas,
O rytais it saulė širdį nudilgo.

Kaip šiltas ir jaukus kavos aromatas,
Taip ir jis su savo šypsena ir akimis.
Tą sunkų ir liūdną rytą,
Man praskaidriną ir padaro gražų.