Gyvenimas aukštai

Aplink tvyro tyla, vėjas ūžauja, groja tą nuostabią melodiją. Pievos bei laukai skrieja muzikos ritmu. Aplink tvyro ramuma.
Pažvelgi į viršų. Debesis. Jie lyg keliautojai-turistai. Keliaujantys iš vienos vietos į kitą. Debesys tyliai stebi tą nesustojantį pasaulį, laukus, pievas, jūras. Jie stebi žmonių gyvenimus, tragedijas, juoką, džiaugsmą, liūdesį, nerimą, ašaras. Pažvelgęs į juos gali pamatyti tą baltą pasaulį, šviesų bei spalvingą, kuriame nėra tamsos, pykčio bei šalčio. Ten tvyro tik neprailgstanti šiluma.
Stebiu debesis ir matau ateities bei praeities peizažus. Matau tą nenutrūkstamą grandį, vagą- laiką, kuris nesustoja.
Gyvendamas Ten jaustumeisi laimingu, gyventum šviesoje ir laimėje, tarp svajonių, kurios išlaisvintų tave, paskatintų tave išpildyti viską, ko geidi.
O sausuma, kieta žemė, tik primins skausmą, vienatvę bei liūdesį.