Tamsybės

Aš pajaučiau kaip neapykanta prabunda ir uždūsta meilė, klajojanti šlapioj tamsoj..
Mano akis užliejo rausvai raudonas kraujas-nekontroliuoju drebulio.. Sapno nuolaužos, arba prisiminimai.. Aš nusidėjau visą savo gyvenimą, žvelgdama į samonę praradau sielą. Skausmas atėjo iš už jo ribų, aš juokiuos nepaisydama ašarų.

Tarp kalnų, dykumų, ledų poliarinio rato, dėl ko mes kažkada ieškojom vienas kito? Juk vardai daugiau nepasikartos.. atmintis vėl ištirps gelmėse.

Mano protą lėtai nusineša į malonumų pasaulį, toli nuo realybės.. Ir viskas, kas vyksta tyliai nyksta mano galvoje.. Atsipalaiduok, viskas baigiasi.. aukščiausio lygio malonumas-neįsivaizduojamas skausmas.. Aš tave užmušiu, vien tam, kad galėčiau mylėt amžinai.

Beprotiška laisvė – pirštais išspausti savo akis. Visa tai nutildo vidinę agoniją, kuri yra išausta iš mano suklijuotų prisiminimų. Nemindžiok mano svajonių, patys tamsiausi širdies kampai stiprina mano valią. Pūkuota svajonė tampa realybe..