Noriu būti rašytojas
Būsiu rašytojas. Tvirtai nusprendžiau. Ir didžiulių pastangų dėka parašiau pirmąjį savo kūrinį- Testamentą. Norėjau šiam pirmajam savo susipažinimui su literatūra suteikti šventumo. Žinoma, aš dar nesiruošiau mirti. Bet nežinojau kas manęs laukia už kampo, po tiltu, gatvėj. Tuo labiau, kad pasaulis šiomis dienomis nealsavo pacifizmu.
Taigi atlikęs pirmąjį žingsnį rašytojo link, ir palikęs viską, kas man atrodė nyku ir netgi keista. Pasidžiaugiau savo kukliu literatūriniu darbu. Ir ta proga grįžau namo dar labiau džiaugtis.
Gyvenu vienas, chruščiovinio tipo bute. Sienos nuogos, grindys šaltos, lubos nepasiekiamos. Kartais mane aplanko sena mano draugė- Vizija. Ateina šilkiniais rūbais, balsu šilkiniu. Pasakoja visokias istorijas. Apie žmones ir liūdna jų dalį.
Įsipyliau taurę kraujuojančio vyno, išsitraukiau senąją savo plokštelių kolekcija ir ilgai svarsčiau tarp „Mozart“ Ir „The Beatles“ pasirinkau „The Beatles- Help“. Po taurės išgėriau visą kraujo banką. Nebuvau alkoholikas, bet mėgau raudonąjį vyną. Galop likau tik aš, ir aš visiškai girtas- vienumoje.
Kai esi girtas, tampi kvailas. Bet tik kvaili žmonės ir kuria šį pasaulį. Visi menininkai laikomi idiotais. Bet kaip mes gyventume be jų kūrybos? Kaip maitintume savo sielą be rašytojų?
Tai va. Išgėrus į galvą pradeda lįsti geneliai kvailos mintys. „Erotika“- pasakytų jaunuolis. O aš, rašytojas su šiokia tokia patirtimi, žinau, jog tai tik rašytojo fantazija, kuriai ribų nėra.
Ir staiga, priešais mane prabėga nykus gyvenimas. Bėga negreit, gal labiau šliaužia. Ir šypsos jis man kaip koks idiotas. Ko nori jis iš manęs? Ko aš noriu iš gyvenimo? Ir pradėjau gaudyt jį. O jis stebuklingai pasirodęs stebuklingai ir dingo. Bet aš būdamas tik paprastas žmogus nespėjau sustot. Pajutau tik skausmą. Šleikštulį ir norą. Keistą norą. Paspaust Lennonui ranką. Poookšt. Mano smegenys išsitaškė ant pagrindinės gatvės šaligatvio. Praeiviai pamatę tokį vaizdą vėmė ant manęs. O aš nieko jiems nebegalėjau padaryt. Aš buvau miręs. Iškritau pro langą.
Bet prieš mirtį aš supratau, jog tik vyno mėgėjas gali būti tikras rašytojas. Graudžiausia yra tai, jog niekas nebesužinojo apie mano ketinimą tapti rašytoju, niekas nerado ir testamento. Todėl, tik niekyje mes galime būti svajojančiais, į alkoholizmą linkusiais rašytojais...