Anapus Sinajaus

A: -Balnokit, senieji broliai, žirgus
Kviečia mūšis mylių tolumoj
Mes girdėję apie jūsų žygius su kryžiais
Tūkstantį metų prieš šią dieną


-Mes prisijungtume, bet aš nesu tikras
Nesu tikras, todėl nebesišypsok
Kai kurie iš mūsų nebenori kovų
Leistinų nuodėmių ar dėkingos mirties


A: -Kas nutiko, nejau išsigandai prašymo?
Nebūk išlepęs kol yra ką išnaudoti
O ką tu manai Anglijos žmogau?
Visad atrodei toks veiklus


-AŠ bijau kad negalėsiu jums padėt
Katik vedžiau savo moteri;
Norėčiau išsaugot savo kojas
Ir spardyti kamuolį dar kartą


A: -Kaip liūdna, tavo karaliams gėda
Tu dar maldausi mano pagalbos ryt.
O, jaunas ganytojau iš itališkų krantų,
Girdėjau esi tvirtas kovoje už garbę.


-UŽ ką? Atleiskit nelabai kalbu angliškai
Aš tik piemuo ir mano banda-ne armija
Aš tik trokštu neprarast savo akių
Kad galėčiau matyti savo žydrą Palermo dangų


A: -Ak, prakeikiu tavo dangų tavo kalnus ir tavo driežus
Ir prakeikiu tavo gyvenimo istoriją.
Ką manai tu, ispanų vaiki
Neatrodai sunerimęs


-Nežinau, neklausk manęs šito dabar
Tai pirmieji mano pilnametystės metai
Ir aš noriu mylėt visas merginas tuojau pat
Plakančia širdimi mano kūno krūtinėje.


A: -Galėtum ją mylėt taip pat su degančia kulka krūtinėje
Ir jos vardas būtų Barselona.
Kreipiuosi pagalbos į tave, Prancūzijos žmogau
Ir nenoriu kad mus apviltum.


-Prisijungčiau nes bijau matyt jus mirštant vienišus
Bet nepaisau kainos kurios prašot
Nes aš važinėsiu dviračiu Marselio pievom
Ir suvoksiu jog gyvenu be žaizdų mintyse.



Ir ši istorija, galbūt gandas pagaliau baigėsi
Ir senieji broliai gavo ko norėjo
Ir berniukai iš šiaurės rytų iškepė saldų obuolių pyragą
Priežasčiai dėl kurios baigėsi karas.