Tamsa

Tamsu visur, tamsu, tamsa apglėbė mano idėjas.
Šaukiu žodžiu, šaukiu, bet tamsa vis stiprėja.
Tyliu, verkiu, tamsos vėjas pasiglemžė mano sielą.
Aš tuščias, tamsus, tamsoj išsiliejau į nieką.

Aš kartu su tamsa tūnau tamsiausiam kamputį.
Ji tokia klampi, tiršta, man neleidžia ištrūkti.
Matau tolumoj švieseles, jos kalba apie būtį.
Realus pasauli sudie, man tamsa neleidžia ištrūkti.

Dabar aš tamsa, tamsiausiam kamputį.
Ieškau tamsuolių, kad apglėbčiau jų būtį,
Kad atimčiau žodį, ir norą jį kurti,
Kad sušaldyčiau tamsoj jų švytėjimo likutį.