Tu esi katinas, kuris nevalgo kačių maisto,
Tu esi katinas gražiausias iš visų.
Tu esi katinas, kuris nenori būti vienas,
Tu esi katinas, bet tuo skiriesi nuo kitų.
Tu esi katinas, kuris tėvų neturi,
Ir neatsiminsi jų jau niekada.
Gal ir gerai, nes jie neidealūs,
Kaip ir visų kitų kačių tėvai.
Tu esi katinas, kuris nematė medžių,
Tik eglę, bet ir tą netikrą.
Tu nežinai kas šuo, ar jis tau draugas,
Tu nežinai iš viso, ką tai reiškia,, draugas“.
Tu esi katinas, kuris nekenčia šaldytuvo,
Ir ugnies tu be galo nekenti.
Bet mėgsti šilumą ir netgi sniegą,
Ir visą kitą, ką jauti.
Tu esi katinas, kuris ūsų neturi,
Pavojaus neužuodi tu.
Kalta tik aš, atsiprašau, bičiuli,
Nenoriu būti priešu aš tavu.
Tu esi katinas, kuris nevalgo kačių maisto,
Jokių,, Kit ket“,,, Whiskas“ ar kitokių.
Tu valgai tik širdis žmonių piktųjų,
Ir taip pasaulį gelbsti nuo blogųjų.
Tu esi katinas, gražiausias iš visų,
Su didelėm, gelsvai žalsvom akim.
Ir nesvarbu, kad ūsų neturi tu,
Gerus draugus sava širdim jauti.
Tu esi katinas, kuris nenori būti vienas,
Tu ieškai meilės, paguodos ir draugų.
Ir nesvarbu, jei tavo šone priešas,
Tu jį mylėsi taip kaip aš tave myliu.
Tu esi katinas, bet tuo skiriesi nuo kitų,
Storų, plonų, pūkuotų katinų.
Tu tik vienintelis esi toks tik,
Privertęs net velnią tave įsimylėti.