Interviu

Papasakok, žmogau, apie vienatvę
Kol kambary tik mudu
Aš niekam neišduosiu, aš nuolat išsiblaškęs
Ir greit užmiršiu viską
Pažadu.


Kodėl slepies kai tavęs ieško
Pavydi žmonės tavo dabarties
O turtai tavo ryškūs
Ryškūs kaip šveicariška žolė.


Papasakok kodėl klajoji iš minios į minią
Jei esi vienas tai gyvenk kaip vienas
Tuomet suduš jie visi po vieną
Kaip veidrodžiai kanarėlės narve.


Gal kartais klysti,
Juk kiekvienam sava laimė mažiausia
Sakyk, kodėl kalbėdamas staiga nutyli
Kai leidi sau per daug nusišypsot?