tupiu pasirėmus
kaip naktinė pelėda prie stalo,
o magnetola juodaakė
kietai sukando dantis
ir neleidžia man Orfo klausytis,
nes
dar taip neseniai
iš lėto perbrido Letą
mano giminės moteris,
kuri
jau seniai kalbėjo
ne žmonių,
o paukščių kalba
ir nelesė nieko
visi mes truputį paukščiai -
kiekvienas savaip
kleketuojam