M.M.3.

Aš tikėjau, kad tu sugrįši,
o gal aš – ateisiu iš naujo,
toks pat, bet kitoks - daug reikalingesnis
šitų bėgančių metų sumoje.

Pavasaris baltas užuolaidas nudažys žaliai,
lašantis ledas žaižaruos, jau švelnaus vėjelio gūsiuose,
ir pirmieji kylančios saulės palydovai
dangaus žydrynę pripildys skambiomis natomis.

Vis dažniau norėsis būti lauke, kvėpuoti pavasario gaiva ir
primerktomis akimis žiūrėti į blizgantį sniegą.
Nerimastingi pirštai kumštinėse pirštinėse norės ištrūkti
Ir susigrąžinti tai, kas šildė aną gyvenimo pavasarį.

Mes vėl žingsniuosime sidabrinio miesto gatvėmis,
grožėsimės pakampiuose kyšančia žaluma,
ir negalvodami apie praeitį, ateitį ar dabartį,
padovanosime glėbį geltonų mimozų basam praeiviui.