Medžiai numetė drabužius, o aš kažkur pamečiau sielą. Atėjęs ruduo nunešė mano jausmus į artėjančią žiemą, jie pasirodys kartu su pirmu snaigių šokiu, namai kvepės cinamonu, o rytas žaviu žvarbesiu.
Šalčiu pritvinkęs dangus skambčios pūgą - pagaliau girgžda pasaka.
Medžiai pražils, jų akys blizgės šerkšnu, aš būsiu laiminga kaip žuvys gavę oro po ledu. Suspaudusi gniūžtę sviesiu į orą ir rėksiu - pasauli sustok!
Bet šiandieną sninga klevu ir raudoniu nudažyti gatvių pakraščiai man kužda - judėk, nutiesk savo laimę sidabru į žiemą ir rytojus apdovanos tave jausmu.
O jeigu autorė tarp tų kelių gražiai išpuoštų sakinių įklijuotų veikėjus (ar bent vieną), šiokią tokią istoriją (ar bent jos nuotrupas) ir dar kelis atramos taškus, tai kertu lažybų, tekstas būtų neprastas, o ne šiaip gražių sakinių sanplaika;]
Tarkim, kad nueini į knygyną ir pamatai ten 1 puslapio knygutę, kuriame yra parašyta tai, ką čia parašei. Klausimas - kokia galėtų būti tokios knygos kaina ir kas ją skaitytų? Ar apskritai skaitytų? Ar tai iš viso galėtų TAPTI knyga? Jei ne - tuomet aš asmeniškai to nelinkęs laikyti proza. Pamyžčiojimais, grafomanijos priepuoliais - gal. Dienoraščiais. Filosofiniais pasvarstymais. Dialogais su savimi.
Kai skaitytojas atsiverčia prozos skyrelį, įsivaizduok, kad jis ateina į knygyną. Ir jis ieško, ką čia būtų galima rasti faino paskaityti. Gal kokį įdomų literatūrinį personažą, gal kokią siužeto detalę. Klausimas - kokį veikėją ar siužeto detalę galima tavo darbe atrasti?
o ka galima vadinti proza? Nevarzoma kalba isreiksta neeiliuotais zodziais. Jei ne ten pataikiau - atleiskite tamstai, tiesiog dienorasciu to nelaikau, tai ka rasau idejau, jei blogi zodziai, silpni suprantu - aiski tada kritika.
Nieko tycia nedarau, esu gal nepatyrusi ir negaliu atskirti visko, profilyje pasirasiau - esu megeja. Todel ismanyti kaip ir kiekvienas neismanau, jei pamokysite - aciu :)
Man kyla įtarimas, kad čia elementarios baltosios eilės, tyčia užrašytos kaip proza, kad piktaz dėdė Aurimaz nežinotų, ką su tokiu daryti.
Vertinant kaip prozą - čia kažkas panašaus į dienoraščio įrašą. Man liūdna, tai ta proga apie tai pasauliui paskelbsiu... Ir kas iš to? Mums irgi ne linksma, ieškome džiugesio, laimės. Tamsta su šiuo kąsneliu nė kiek nepadedi.