Suaugę

Mačiau tave prieš dešimt metų
Tu klausi kur buvau
Argi nematai mano akyse nulieto atviruko?

Aš stebėjau save perėjų fone
O tu stebėjai kaip tuokiasi politikai.
Tavo fonas nepasikeitė
Tavo filosofija juokinga.

Kartais liūdnai kaukdavau naktimis
Kartu su vilkais
O ryte laidydavau balsą
Lodamas kaip šuo.
Bet tik pradžioj.

Aš numestavau nuorūką ten
Kur tu visad trokšdavai nuvykt.
O tu manei kad imsiu tau pavydėti kaip vaikas.
Juk manei?
Visad manei kad vaikai pavydi suaugusiems.
Tu net vaikų neturi nes tokia mada.

As nepykstu
Manau tu taip pat
Tik džiaugiamės laiminga pabaiga.
Nors pirmoji mano tau sukurta daina
Buvo visiška nesamonė.

O tu klausei dainos
Kaip savo Džono
Ar Džeimso...
Išsižadu jos kaip neapdairaus krikšto.
Tavęs tai nežeidžia? Aš kaip senis?
Kai busiu senis nebeburbsiu.
Gerai, papasakosiu iš naujo.